Mažoj širdelėj didelis pasaulis plaka,
dangus toks mėlynas, žiedai balti balti,
ir žvilgsnis tyras ir skaidrus lyg ašara,
kai prisiglaudęs patikliai žvelgs į akis.
Mažuos delniukuos boružėlė slepias,
ant skruosto išskleidžia sparnus drugys,
kažkur čia pat prabėgs pažįstamas vaikystės mirksnis
ir šyptelėjęs šelmiškai vėl pasislėps.
O, mano besibaigianti saulėta vasara,
atnešus šypsenas saulėtam pajūry
ir skardų juoką, ir akimirkas žavingas —
nors tik akimirka — ji amžiams liks širdy.