Laisvės alėjoj kaukši pasagos.
Ne, tai ne aidas iš prieškario laikų,
Kada kauniečius „konkė“ vežė,
O traukė ją pora stiprių arklių.

Dabar kitaip. Karietos lingės supa,
Du juodbėriai kaip iš nakties dangaus,
Balta dama ir juodas „katiliukas“,
Vežėjas paslaugus — bet ko palauks.

Ak, Kauno retro, tiek ilgesio švelnaus!
Kai geras tonas ponioms liepia neskubėti,
Kavutė „Tulpėje“ tegul iš lėto auš,
Svarbiausia — valandėlę kitą paplepėti.

Jau taip yra.
Gerai, kai praeitis cukrum ištirpsta,
Nostalgiška nubėga srovele,
Kas buvo gera ir gražu — nepasimiršta,
Kartais iškyla šių dienų švente.

Cik cak —
Laisvės alėjoj kaukši pasagos...
Šypsaus ir aš, nors seno Kauno nemačiau.
Arkliai, karietos vaikams — kaip pasaka.
Galbūt tokia ir už „transformerius“ geriau.