Gabus aš naujumų bijoti.
Taipogi senumais bjauriuos.
Man vienu metu abejoti,
Įstrigus visuos tarpduriuos,

Būdinga, kaip ledui garuoti
Senam prikaistuvy ugny,
Kur mintys ir žodžiai gauruoti
Sprogiai kunkuliuoja many.

Tai dienos ištrykšta pašvaistėm,
Tai naktys užkloja švinais.
Tos kojos — tai laiptais, tai aikštėm,
Tos mintys — grioveliais senais...

Gal mes per mažai prisiplaikstėm,
Pabudę sapnuotais sapnais,
Kai naktys ištrykšta pašvaistėm,
Kai dienos užkloja švinais?

Trapus ant drakono aš joti.
Pakelti dievams per sunkus.
Dienas poškiai pjauti, kapoti —
Per silpnas, o gal — per tingus...

- 2010 -