Kai jūra ošė šimtametę gėlą,
Drakonui slegiant gintaro krantus,
Trys sesės, iš vergovės jungo ėję,
Sustojo gintaro kely atbust
Iš miego, iš gilaus letargo sapno,
Į dangų tiesiamais vilties sparnais
It paukštės baltą žiedą kvapnų
Iškėlė sesės laisvę saulės spinduliais.
Ir griuvo priespauda, gili vergovė,
Ir krito slibinas nuožmus staiga,
Kaip baltą smėlį Baltija beplovė,
Taip kilo laisvėn Baltijos tautų banga.
Pasaulį ji užlies dainų skambėjimu,
Iš sielų kylančiu iki aukštų skliautų,
Kovodami už laisvę mes atėjome,
Mes Lietuva, mes Latvija, mes Estija vardu.
2009 08 19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-08-23 01:11:08
Kalendoriaus lapelio tema. Proginis, atseit.
Būdavo, kai vis labai norėdavosi apsilankyti toje vietoje, kur teko stovėti ir justi delne greta stovėjusio ranką...
Dabar – nebe, nes dabartinė Via Baltica su prašvilpiančiais vilkikais – tai jau ne tas Baltijos kelias.
Pritariu Kaip lietui: reikia apie tai rašyti, bet tik ar pavyks – tos Dienos dvasioje?
Juk labai dažnai iš nuoširdžių Laisvės troškimų dabar ego tik pasityčioja.
„Atsilikęs laike“, – tai tokia dar švelnoka jo ironija.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-08-22 20:29:06
Reikia apie tai rašyti.
Vartotojas (-a): likaj
Sukurta: 2013-08-22 20:06:51
Kiek atsilikes laike eilėraštis,bet vistiek gražu.Tegu sau būna kaip anų laikų nostalgija.