Neįmanoma apsisaugot nuo idėjų,
Kurios plevena galvoj ir ore.
Savąsias mintis į dėžutę sudėjau,
Palydėjau nuryta abejone sūria.

Žvelgiu į tolstantį rūką,
Paviršium nuslysta delnai.
Atrodo, tau ramybės pritrūko,
Nesakyk, kad to nenusipelnei.

Noksta vaisiai, raudoni kaip kraujas,
Ranka sultingą obuolį ima.
Vėl ir vėl sugrįžtu iš naujo
Prie savo šypsenos ir savo apsėdimo.

Balsas užstringa kaip internetas,
Nė vieno mažo žodžio ištart negaliu.
Tyliai sninga, tik sujuda siluetas
Tarp išmėtytų mažos sielos dalių.