Ir einu išsišiepus
per šitą pasaulį,
vis tikėdama rasti
sau vietą po Saule.
Kur nemokytų niekas,
kaip man reikia gyventi,
kur sveika ir laiminga
galėčiau pasenti.
Kur sutiktas keleivis
į akis man šypsotųs,
kur ant žemės visi
būt laimingi ir sotūs.
Kur ant ežeto lieptas,
ten aš maudyčiaus nuoga
ir atrodyčiau tarsi
lyg prisirpusi uoga.
Kur nebūtų pavydo.
Naktį paukščiai čiulbėtų.
Kur draugai ligi ryto
apie meilę kalbėtų.
Kur vaikų tyras juokas
ir čiauškėjimas giedras.
Kur kaimynas pijokas
keistų malkas į „skiedras“.
Kur ratus suktų gandras
viršum liepos senosios.
Ten, kur pasakos randas
iš svajonės manosios.

2010 m.