Šita istorija yr parašyta Nalšios kraštą (Švincionių – Ignalinąs) tarmi.

Visi įvykiai šitoj istorijąj yr išmislyti. Jeigu anys sutampa su realybi, tai cia tik nečiainas sutapimas.

Par mus Lietuvoj pastaiką bais daug alkaholią išpravakuotą smurtą atvejų. Būva kad baigias tokis smurtas pakravais, lavonais, ė būva kad tik kamedijų girci padarą visem. Oi buva paskui juoką žmonėm, ilgai visi ūtaryją da žvingia po tąkių istorijų. Priama škandolai, kitep i nepavadinsi. Nu ale gerai, kad be kraują visakas baigės šitų rozų...

Viskas prasdėją nuo to, kad parsgrūdą rozų vakari dziedas girtas namo kepurstiem. Nu ale kol anas parsgrūdą, tai irgi ažtruką ne minuty i ne dzvi (nors trazbas tai anas tų patį kelių ligi aludei nueidava per pinkias minutes). Ajo patvoriais, buvą kokios tai sasiedkos daržuos velėnąn insgrūdys, razvolioją visus batvinius, kąpūstus da bulbienius ištrepeciavą savą bašmokais, žodziu ają namo kai kiaulė prisprogys aralkąs. Pakumpėj vienoj susisuką galva, griuvą, apsvėmė, visas kai šūdakiaulys vėmaluos išsivąlioją. Pagulėją pusvalandį žolėsu, burbėją nesuprasi kų pą nosiu, pasprabują do net dainų aždainuot kokių tai iš lietuvišką popsą repertuarą, ale vėl žmogų supykiną, sužiaukcioją dziedas, tai tep i liką dainos nedadainavys (ale neapsvėmė šitų rozų, tik sutūsė visų nuo aralkąs pigios).

Kaip tik tuom rozu važiavą vaikai prą šalį un dzviracių, pamatė kų dziedas girtas guli. Tai kai rasižvingė vaikai, nulipy nuo dzviracių dziedų pagaliais baksnoją, narvavą. Dziedas guli, piktas burba, nieką padaryt negali. Dziedui i tep sunku girtam, ė vaikam gi kas – tik zabova. Sumislyją anys dziedų patūsyt par žoly, du tysė ažu kojų, kiti du ažu runkų, ale dziedas kai pradėją vė žiaukciąt, tai vaikai metė dziedų i rasibegioją kai žūsiukai – išsigundą, ba mislyją kų dziedas juos apvims. Ale i vė dziedas neapsvėmė, tiktainos sutūsė skrandį da pradėją blogumas kilt viršun stempli, ale ligi gerklai teip i nedaėją.

Gulėją dziedas, jau vakaras atają, tymt pradėją. Šalta pasdarė, tai dziedui biškiukų galva prablaivėją. Ė cia do i bobąs kokiąs tai dzvi ėją pro šalį, viena saką „nu ale i geras gyvenimas, guli sau plozu, ė do saką kų mes blogai gyvenam“. Kita jai atsakie: „nu prauda, va padabai koki dziedai patvoriais mėtąs, ė niekas neima“, Sarmata pasdarė dziedui, kų jį šite bobąs abežoja.  Atsistoją anas medzią pristurėdamas, surėkė bobąm „aikit jūs... (cia buvą žodys necanzūrnas) “ i patvąriu nuveją lyg savą pirkiai. Būt anas žinojys kas bus pirkiąj, tai būt niejys namo tų vakarų, jau būt geriau par kokį sabutilnykų pernaktuit pasprašys.

Kap uneją pirkion, pastiką jį boba su petelniu runkąj. Akys ažuverktąs, visų vakarų dziedą laukė, net sarialų nepadaboją ažu šitą šaladrajaus. Ažblovė boba „tu man visų jaunystį surijai, šalaplūte tu končinas, gyvenimų surijai tu man, gyvate“ i kai davė dziedų dubasint su petelniu, tai net dulkės rūksta. Dziedas girtas, nieką bobai padaryt negali, runkąm tik dingias, ale bobąs zlastis strošna i duoda ana iš visos dūšiąs, kur cia anas atsilaikis, kai jau net un kojų nepastovi. Davė, davė boba jam su petelniu, paskui kačergų norėją pastvert, ale dziedas vargšas apsižliumbė, saką „nu pasgalėk, kvietkel tu maną gražioja, balandėla tu maną raiboja, paskutinį rozų aralkąs pririjau“ i tep gailiai ažuverkė, kad bobai širdzis neišturėją, pati susabidyją. Nu kų nori daryk, ale cia gi jos dziedas, jos kvietkas, rozam vaikus auginą, rozam gyveniman išlaidie miestan studentaut. Tai nuvedė ana dziedų lyg lažiai, paguldė, čebatus numovė, kelnias da sarmėgų nuvilką, kaldru apkumšė, pabuciavą – nu tegu miega, nu musi praudų saką, kų negers. Ažmigą dziedas girtu  miegu, ažuknarkė, net lungų šybąs draba, ė visam kambary pigiu šnapsu dvokia, jau nuo kvapą možna pasgert.

Susabydyją boba, kai visų savą jaunystį da meily savą kvietkui prisiminė. Nuveją kamariūtėn, kur šnapsų nuo dziedą buvą pakavojus. Unspylė sau vienų čierkų, paskui untrų, tracių... Pamislyją, kų ne fasonas vienai gert, tai pazvanyją sasiedkai. Sasiedka do nemiegoją. Pasbėdavoją bobąs par taliefanų kaip visadu trumpai (pusy valandąs), saką boba – ažein tu par mani, dziedas miega pririjys, pasėdėsma, pasiutarysma.

Sasiedka atają su likerią bonku. Tai išriją bobąs aralkąs bonky, ė paskui un viršaus ažpylė likeriuką. Nu tai tadu i prasdėją visi cirkai. Pradzioj bobąs žliumbė, gyvenimu bėdavojąs, apie dziedus da vaikus ūtaryją, ė paskui stvėrės viena kitai až kaltūnų. Ba gavąs teip, kad sasiedka išeją kieman ažu tvartą pamyžt, i saką – par tavi darži koki tai fasuoliai bloznuciai, mažuciukai, kirminų apryti, va par mani tai fasuoliai gražūs, zdaravi, dideliūs. Gaspadiny pagavą zlastis, saką – šūdas tie tavą fasuoliai, par tavi bulbąs ažtai kalaradų visąs nurytąs, par dienas interneti sėdi, kamentarus apie palitikų rašinėji, jau net žukų nuo bulbų nusrinkt negali. Ažusiųtą sasiedka kad šite sukritikavą jos bulbas, stvėrės gaspadinei ažu kaltūnų, ė gaspadinė jai irgi nepasduoda, plaukus rauna. Abi kai katės bliauna vidunakty, ė žmones gi jau miega visi.

Suskėlė kaimynai, atalėkė dabot kas cia daros. Ė bobąs jau viena kitai rūbus raspėšy, nusgriovy viena kitų un tų pacių fasuolių, vienos undarokas razplėštas ė kitai kalgotkės numautos i su tom paciom kalgotkėm sugėrovy pasmaugt bandą. Išsugundą žmones, kad draugės viena kitų nugrobis, tai pazvanyją palicijai. Palicija atvažiavą, bobas rėkiuncias viena nuo kitai ataplėšė, ale jos rėkia, plėšias, nesduoda mašinąn palicijąs unsodinamąs. Ė do paskui kai dziedas prasmiegojys su druskiniu šaunyku išlėkė laukan rodąs daryt, tai suvisu strošna pasdarė, ba pakvipą susišaudymu. Tai do gerai, kų pavyką atimt šaunykų iš dziedą, ba kai būt davys druskąs, tai būt maža nepasrody. Sugrūdą visus mašinosna i nuvežė areštinėn. Bobąs su dziedu pakeliui rėkė, mušties sprabują, do i un palicijąs mislyją šokt tryjuosu, ale juos areštinėj greit apspakajyją.

Paskui kai palaidie visus šitus gėrėjus namo, tai anys ilgai spakajaus kaimi neturėją, ba visi žmones do ilgai šitų įvykį minėją i až akių vis juokės. Ė kaimą vaikai viskų nufilmavą ir undėją internetan. Tas vydijo pasiekė pusy milijoną peržiūrų, taip kad išgarsėją šeimyna su kaimynku par visų Lietuvų.

Kąkis maralas šitos istorijąs? Maralas zaprastas: MAŽIAU GERT RAIKIA, TAI MAŽIAU PRABLEMŲ BUS.