Nesirašo. Nesitapo.
Su svajonėm — striuka.
Nuo dienos eilinės lapo
nupučiu voriuką.
_______

Išminties paspringęs kąsniu
(ne-pa-si-da-lin-ti),
laukčiau žymiai paprastesnio
už giliausią mintį
jausmo, dvelksmo, nupūtimo
nuo „protingo — rimto“
(juodas nerimas be rimo
gal sklaidytis imtų).

Ąžuolai, žinia — atsparūs.
Kam gi jiems vijokliai?
Bet kažkas šiandieną daros
laikrodžio spyruoklei:
ar tai ji, ar protas mano
su manim taip žaidžia —
ūžt širdin, vos užsimano
ir tik(s)ėt neleidžia?
_______

Kol nuo liūdesio grandinės
atsigraužti ryžtuos,
OM — išsirita kiaušinis
neperėtos vištos.