Jei išeisi – upės apsisuks,
Birs krantų vandens paplautas smėlis.
Kaip tą tėkmę sulaikyt? Juk tu
Leisies pasroviui žuvim panėrus...
Nebegrįši – man dangus suplyš,
Liks tik sauja balto debesėlio.
Bet ir jis išplauks... Nejau pririšt,
Kol tamsi tuščia naktis atsėlins?
Kai užmirši – akmenim pavirs
Miško medžiai, paukščiai, lauko gėlės
Ir visa gyvybė Žemėj mirs –
Pūs dykynėje pamišęs vėjas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-08-16 23:54:52
"Kai užmirši – akmenim pavirs..."
Labai puikiai, kaip visada!
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-08-16 23:00:11
Tikra lyrika, malonu skaityti
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-08-16 15:37:31
Svaiginanti lyrika, jausmingas Autorius. Lepinate tokiais posmais, lepinate.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-08-16 14:05:10
Mielas prašymas... Tikrai išgirs. ;)
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2013-08-16 12:53:51
Teks panaudoti žvejo patirtį, kad neišeitų:))
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-08-16 09:12:01
Mielas darbelis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-08-16 00:56:43
Savitas kalbesys viena amžinąja tema.