Pasiaiškinu Godai dėl pavadinimo: jame – 2 irgi svarbūs dalykai, papildantys tekstą.
Ryto – užklupęs po šventės laikas, rūke – itin konkretus rudens vėsumos pavidalas.
Vietininkai (slėny, rūke) tik bando sustiprinti vyksmo (darbai nelaukia) aplinkybes :-)

Žinoma, haiku sukuria pajautą, kuri netelpa į mūsų gimtosios kalbos vartojimo ir suvokimo tradicijos rėmus ir visada palieka erdvę platesniems pamąstymams...

Ryškus visuotinės šventės atoslūgis, neveiklumas ar nuobodulys, o gal mėgavimasis besitęsiančiom atostogom... kaip bebūtų, savo ruožtu Rudens vėsuma nuotaikai pagal pasirinkimą įtaigiai „pritaria“ ;) Prierašas Norvegija taip pat daug ką pasako, o pavadinimo, manyčiau, čia nereikėtų, nes per daug „į vieną ir tą pačią pusę“, kai žinoma, kad gerai parašytas haiku dar kuria ir daugiau ar mažiau vidinę įtampą tarp eilučių, tarp dviejų priešpriešų netikėtumui, neužbaigtumui...

Antra eilutė turėtų būti ištisa, mano manymu. Tai yra nesuskaldyta, mintis nenukelta į trečią eilutę.

ir dar fiordas šalia :)

Padvelkė rudeniu...gražu