Žiauri diagnozė: kitoks.
Vienatvė skaudžiai spaudžia ranką.
Visi pašėlę breiką šoks.
Ir šoksiu aš. Tačiau - per langą.

Baltoji varna be sparnų
Tarp vištų tupi ant laktos.
Šešėliu nardo tarp dienų
Su tatuiruote ant kaktos.

Ir meditacija stikle,
Ir bandymas nykus pritapti,
Ir veidrodžio tylusis: „ne"!
Ir juodos raidės juodą naktį...

Aurorafobas – tai tasai,
Kuris nenori, kad išauštų.
Ir ta vienatvė ištisai
Daužys per akinius su šaukštu.

Naktis, mėnulis – tai draugai,
O mitingai ir šventės – priešai,
lyg antrankiai. Dar maus ilgai
Įpratę medį drožti riešai.

Įsmigę akys tarp drožlių,
Per dieną sprangų skausmą ryja.
Ir per sunku ištart: myliu,
KebAbus ryjančią žmoniją.

Na, bet (visuomet – šitas „bet")!
Kai reikia praeitį užbraukti,
Momentas vyksta toks, kad net
Nepajėgiu nepasidžiaugti

Ir tuo, kad aš esu kitoks,
Ir, kad įplyšęs mano batas.
Ir, kad manos Esybės joks
Jums neišduoda bankomatas.

- 2007 -