.


Jaunas.
Jaunas jaunas poetas
Su kruvina kančia lūpose nes
Taip lengva dainuoti bekraštį ilgesį –
Taip gera liesti pasaulio sielvartą –
Oda įdirginta
Lyg žengtum ties pat ašmenimis –
Taip kaip linguoja  salėj
Visi nešami ritmo nežinia kieno emocijoj
Dabar ji leistų
Pabučiuoti tarp krūtų  dabar ne minia
Salė miglota –
Jūra
Ošia
Tai kur kančia? Kruvina lūpose?
Kančia išganė nes liko veidrodyje
Su tuo kas ne taip
Tai aš geidžiamiausia
Tu kvaila šuke
Na ir kas
Ryškioj saulėj ir JI būtų ne kas
Ir grimuota
(Nieko asmeniško, ošiau ne aš,
Visų atgimėlių skrydyje persišaldžius tik kurį laiką
Būdavo skrepliuose kraujo)
Paskum visi pagijome


                        *
         Pameistrys  pasižvalgo