Nereikia graužtis ir kentėti,
Jau geriau džiaugtis ir mylėti,
Kas iš to, kad skriausi tu save,
Iš lėto žudysies tamsioje naktyje.

Gyveni neilgai ir laiką švaistai,
Kodėl taip darai — nė pats nežinai.
Juk viskas gerai aplinkui tave,
Bet tu nežinai, ką jauti širdyje.

Gal viskas juoda ir tamsu,
Bet pakilt link saulės galime kartu.
Kur laimė ir juokas skamba garsiai,
Kur liūdėsiui laiko turime mažai.

Kur lietus vis maudys mudu drauge,
Kur stebėt saulėtekį galėsim ryte.
Nagi, argi sunku?
Bėgti ten mes galim kartu.