Tu nesupranti, negalvoji, neišgirsti,
Nieko nepamatai ir nepastebėtas numiršti.
Ar tai blogai? Ar reikia mums geriau?
Jei sieksi idealo, atrodys tai tik dar kvailiau.

Bėgi gatve, kažkur skubi.
Žinai, šiandien pavėluoti tu tikrai negali,
Bet visa tai tiktai kančia,
Svajoji apie ką kitą giliai savy, slapčia.

Nedarai nieko, tyli, taip ir gyveni,
Nenori pyktis, spjaudytis su ugnimi.
Taip iš lėto giliai į bedugnę ir smingi,
Ne su kitų, bet su savo gyvenimu žaidi.

Vėliau kaltini kitus, aplinką, save,
Viskas jau toli gražu ne kaip kine.
Ištaisyti laiko jau nebebėra,
Viskas subyrėjo jau, deja.
Vien dėl to, nes neklausei savęs ir savo norų,
Gyvenimas jau nebeklausys tavų dejonių.