Tenai buvau – ten velnias nunešė
Įsidėjęs į krepšį kaip aitvaro kiaušinį.
Mačiau: ten juoda ragana gaidį pešė,
O baltų ainiai gatvėje lošė krepšinį.

Manęs paklausė – kalė į širdį vinį:
Ar tu mūsų, ar savo gėrį gausini?
Ir liepė atiduoti paskutinį auksiną –
Baltųjų Karalienė pėstininko negina.

Taip paleidau paskutinį tolerancijos traukinį,
Kuris nuriedėjo į Pasaulinį tvenkinį.
Išplėtęs žalias akis matau: kelio nėra –
Suanglėjusios žvaigždės smirdi siera.