Mano rytas kaip žiedas hortenzijos,
Lietaus sutaršytas suveltas.
Turi vėjui galybę pretenzijų,
Kad nemyli, neglosto, per šaltas.

Kad saulė vėl kilti vėluoja,
Paiko žiogo daina nusibodo,
Kad naują suknelę aptaškė
Akiplėša lašas nuo stogo.

Pasiskundęs ir sapną nupurtęs,
Išgąsdinęs snaudžiantį paukštį,
Kaprizingai dienos pasitikti
Mano rytas kulniukais nukaukši.