Priešlėktuvinės gynybos
vadavietė kažkur prie Briansko

Kiek daug stiklo plokštumoj
dangaus regėjau:
jis plėtės, tolo,
kilo ir tamsėjo,
o mėlis vis į aukštį bluko,
juodtamsiai pilkėjo
tarsi iš to seno atviruko,
kur Baltija, pašiaušta vėjo,
įsidūko,
be paliovos
žalsvas bangas į krantą
bruko,
taškės seilėmis,
putojo,
o aš giliai požemy    
tūnau,  
geltoną blusą       
po juodą dangų varinėju,
svajoju:
lelijų baltos rankos
neria apie  kaklą lanką,
o Baltijos bangos
aistringai laižo
krūtis nuogas,
sirpstančias uogas
jaunos begėdės...
0 geltonos blusos
vis po juodą dangų ropinėja
ir kokius piruetus išdarinėja!
Nuo jų man darosi bloga,
pradeda šliaužti mano stogas.
Kyla vis nauji lėktuvai ir raketos...
oi jo joj,
kas darosi, alpstu,
jaudulys skruzdėmis
per kūną bėga,
kai be nuoraudžio
glusteli šilku
aptempta,
stamantri, gosli ir patikli šlaunis,
per atstumą
šokant Vilniaus menuetą...
1966