Kažkas atsitiko
Užtekau įžūlumo
Įžengti į šį pasaulį
Ir jaustis jame patogiai

Diena mane išderinusi
Pati buvo dermė
Skambėjau joje
Kaip upė
Kurioje salos iškyla
Nepaisydamos
Jose apsilankiusių medžių

Buvau tamsos
Skaičiuojančios obuolius
Akys
Vogčia prislinkusio
Žvaigždėto dangaus akivaizdoje

Buvau tavo lūpų šešėlis
Nematomais
Nutįsusiais žodžiais
Bandei suimti į glėbį
Bet jie paspruko
Tavęs nesiilgėdami

Buvau atrama
Bet argi kas ilgisi
Bergždžių tilto į praeitį kuorų
Į juos taikosi
Tik norintys
Sulaukti savęs
Arba mirti

Kai nusisuku
Dangus vakarop guli paslikas
Ir toks giedras