Šalta naktis ant žemės barsto rūką.
Už lango žvilgsnis liūdnas, nebylus.
Vienatvės jausmas tyliai audžia rūbą,
Lyg pikta mena, rangos po kampus.

Tyla su išraiška veide sustingus,
Barbena stalą stingstanti ranka.
Minutės velką lėtą laiką
Lyg garvežy... peronas... mergina.

Mėnulio pilnatyj sužvilgę bėgiai
Pabyra sidabruota lavina.
Ir su tamsa susėdus valandėlei
Sustingęs laikas... gęstanti šviesa.

Šalta naktis ant žemės barsto rūką,
Sustingusi ranka akis užmerks.
Ir garvežys nutoldamas dar tyliai ūkia
Šalto sidabro bėgių grandimis...