Lukrecija — toks buvo josios vardas.
Šilkinė oda, elegancija, aukštuomenės vaidmuo
jai tiko prie gilaus ir iškalbingo žvilgsnio,
lyg perlų vėrinys, apjuosęs kaklą jos.
Rausvai geltonas atspalvis, papuošęs plaukus,
ir shiavonetto, gaubiantis jos trapią būtį
pavogus svetimus žvilgsnius ilgai jais mėgausis
ir atiduos tik paryčiais, kaip savo nuogą kūną.
Padovanojus savo širdį mylimajam
veide savam tapys žavingą šypseną.
Neverk, neverk, mieloji kurtizane,
gilia žaizda sutikusi likimą.