Anapus upės tavo vardas
Skamba naktims rugių laukuos
Anapus upės ten ant kranto
Tavęs pamiršti negaliu
Tu ateini kas naktį su vėju
Anapus upės pravirksti
O aš kitam krante lieku nuliūdus
Nes tu toli... anam krante
Siūbuoja varpos gelsvos
Nuo tavo žingsnių nebylių
Ir vėjas šaukia nes jam gaila
Tavųjų ašarų skaidrių
Anapus upės aš kartoju
Kas naktį tavo vardą amžinai
Tu išėjai man nepasakius
Ir aš tavęs sugrįžtant lauksiu
Anapus upės rugiuose nebyliai
Siūbuoja varpos tik nakčia
Kartu su vėju tu sugrįši
Anapus upės tam krante
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Metctlis
Sukurta: 2006-08-22 20:23:45
ryt idesiukazka tokio kas patiko vienai poetei noreciau kad tikrai vertintumet ir patartumrt
Vartotojas (-a): Metctlis
Sukurta: 2006-08-22 19:58:20
ai siaip ce mamai nes kai ji mire sedejau nemuno krante rugiu laukuos...na vienas esminškiausių kurinių, sorriz, priimu jūsų komentarus, dėkui
Vartotojas (-a): Puella
Sukurta: 2006-08-22 19:03:32
Man pasirodė, kad per daug pasikartojimų. Sėkmės ;)
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-08-22 12:59:43
labiau jausmų skyreliui tiktų... nes plika emocija pateikiama, be metaforų, be poezijos...