Santrauka:
Jau žaibą lesa rudeniniai paukščiai
Pasidabruoki mano liūdesį, mėnuli --
Ant balzganų ražienų - meilės lyra,
Šalia bedugnių mėnesienos guli,
O džiaugsmo gėlės krūpčioja ir svyra,
Kai liepa atsisveikinti prieina
Prie kiekvienos taip ilgesingai baukščiai --
Tu sugrįžti kaskart skaudžiau į dainą,
Ir žaibą lesa rudeniniai paukščiai --
Laukinio įniršio apakinti sparnai
Sukarpo dangų, kaip laukinę gėlę --
O sapne vasaros, akimirkai vienai
Jausmų kalnynai skristi pasikėlę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-07-31 22:56:38
Pasidabruoki mano liūdesį, mėnuli --
Ant balzganų ražienų - meilės lyra,
Tiesiog, puiku.
Man beprotiškai patinka mėnesiena... :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-31 22:54:03
visuma labai graži, jausminga
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-07-31 19:06:57
„Pasidabruoki mano liūdesį, mėnuli --“
O šiam eilėrašty – jausmingi žodžiai guli... Gražu.
Anonimas
Sukurta: 2013-07-31 18:57:33
žaibą lesa rudeniniai paukščiai- eilutė, verta plojimų:)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-07-31 18:16:18
Na jau grožis lyrikos, tiesiog užvaldo. Taip jausmingai, taip dainingai ir į mėgstamuosius. Labai jau labai.