Žygiuoja alaviniai kareivėliai,
Žengia koja kojon ritmu vienodu.
Nė vienas iš gretų neišėjo,
Nė vieno jų neatskleistos godos.
Kasdien ta pati eilė, tas pats maršas,
Kasdien kareivėlai žengia koja kojon.
Alavas tirpsta. Kasdien būgnai barška,
Ir karininkų šunys grėsmingai loja.
Vakarinis vėjas medžių lapus šokdina.
Tvyro parako kvapas. Žygiuoja kareivėliai
Tarsi minia pasmerktųjų į giljotiną.
Užgroja maršas. Žaidžia šaltas vėjas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Grėjus
Sukurta: 2013-08-01 00:31:41
Taip, alaviniai žengia darniom gretom...Su savom godom, savais gyvenimais viduje... Na, tikiuos jie nenušluos mano mediniu kareivėlių, kadais aprašytų eilėraštyje "Ar jiems pasiseks" :-)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-07-31 22:40:16
...ryškus paveikslas...su prasme...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-07-31 12:32:32
Mano atodūsis....:)
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-07-31 10:17:20
kaip žygiavo nužygiavo...
po antro posmelio kas nors sprogti turėjo, kad eilės oro gautų, dabar vėl pradžia ta pati, 3 posmas, gaunasi toks š. be parako