Man draugai paliko trumpam
Kanarėlę narvely.
Ji šiandieną anksčiau už mane
Atsikėlė.
Ji gyva. Ji turi sparnus,
Tik skraidyti negali.
O neskraido, nes gimė narve.
Kanarėlė.

Pried.:
   Pažiūrėk, kanarėle į mus:
   Mes juk irgi turim sparnus.
   Paskraidyti norėtume, bet —
   Po narvą turim taip pat.
   Po narvą
   Taip pat...

Prieš mane — kanarėlė narve
Ir puodelis arbatos.
Aš mąstau apie mūsų narvus:
Kuo jie skirias?
Savo narvą aš pats pastačiau,
Tavo — matos.
Tu galėtum išeiti gyva,
Aš — tik miręs...

Už langų (kiek aprėpia akis) —
Vien pilki daugiaaukščiai.
Tai narveliai taip pat, kuriuose
Mes gyvenam.
Mūsų sielos įprato narvuos
Uždarytos lyg paukščiai.
Tarp savęs telefonais dažnai
Pačirenam.

Aš paleidau tave kambary —
Tu skraidyt nenorėjai.
Aš rūkiau ir stebėjau tave,
Kanarėle.
Ach, jei galėčiau suprasti, paukštuk,
Ką iš ryto čiulbėjai,
Pačiulbėtume mudu drauge
Atsikėlę...

Man draugai paliko trumpam
Kanarėlę narvely.
Tai graži apelsino spalvos
Kanarėlė.
Ji laiminga, nes turi ką lest,
Tik skraidyti negali.
Pasišiaušusi tupi rami,
Ramutėlė...

- 1993 -