Santrauka:
Mone [ Monet ] drobių pilnatvės daina skamba kitomis gaidomis nei Van Gogo.Jo paveikslam esu parašiusi dvi eilėraščių knygas.
Oi, tas vėjas, vėjas, baltas mano vėjas
Virš kalnų , virš jūrų, burių tolimų -
Jas buvai lig saulės geismo pakylėjęs -
Vėl ilgėtis sapno balto mūs imu -
...Jūržolės švytėjo žaromis vakarėm,
O žilvičių krūmai degė žaromis,
Žalios bangos dužo...Kam uolas mes barėm -
Jos tiktai žiūrėjo gelmei į akis...
Aš laisva kaip vėjas ryto nuskubėjau,
Pakerėta šauksmo tų baltų kalnų -
...Argi rudenėja ? Mano skausmo vėjau,
Kaip mane surasi tarp šaltų krantų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...