Kažkam sušokus paskutinį šokį kitam reikia mokytis gyventi be muzikos. Arba šokti vienam.


Sėdi kambary vyras. Saugus. Aprūpintas. Čia šilta, gera. Židinio liepsnos išryškina raukšles kaktoje ir akių kampučiuose. Mąslus žvilgsnis sukoncentruotas ties ugnim. Lūpos  suspaustos. Tvirta ranka pakyla pakurstyti ugnies...
Kai buvo dvidešimties sutiko merginą universiteto bibliotekoje. Vieną iš tokių, kurias vedama. Įsimylėjo, vedė.  Dvidešimt penkerių įsidarbino tarptautinėje įmonėje vadybininku. Susilaukė dukters. Gražios, garbanės. Į mamą... Trisdešimt septynerių toj pačioj įmonėj užėmė aukščiausias pareigas.  Ofisas, susitikimai, derybos, komandiruotės, pinigai, namai. Ofisas, susitikimai, derybos, komandiruotės, pinigai, namai.
Ugnį židinyje tvirta ranka kursto keturiasdešimt trejų metų vyras. Židinys dideliame kambaryje. Kambarys tuščias, jokių baldų, jokio paveikslo. Tik laku blizgantis parketas. Kambarys dideliame name. Namas tuščias. Jokio garso, tik spragsinčios malkos. Namas dideliame kieme. Keturiasdešimt arų lygios žemės, su dailiai nupjauta veja.  O toliau? Nežino.

***

Prieš savaitę nupirko šitą namą savo šeimai.  Žmona visada norėjo didelio erdvaus namo. Turėjo būti staigmena. Buvo. Prieš keturias dienas dukra pareiškė, kad išvažiuoja į Angliją, Lietuvoj ji jokiu būdu neliks. Prieš tris dienas žmona ramiai jam pareiškė, kad nori skirtis.
- O kodėl tu stebiesi? – ramiu balsu paklausė ji, jiems sėdint prabangiame restorane. – Aš tavęs nebepažįstu, tu manęs nebepažįsti. Myliu kitą žmogų. Jau du metai. Duktė suaugus. Tau manęs nereikia. Išsiskirkime kultūringai.
Jis jai padavė raktus nuo namo įdėtus į prabangią dėžutę. Kai ji paklausė kas čia, o jis atsakė, ji gailiai kūkčiodama kalbėjo kaip jai gaila, kad jis tapo tokiu.

***

- Tokiu... -  beveik negirdimai ištarė jis. Akyse atsispindėjo židinio, o gal skausmo liepsna.

Lėtai ir užtikrintai atidarė lagaminą. Pilnas pinigų. Paėmęs vieną krūvelę pakėlė prie veido. Giliai įkvėpė. Pinigų kvapas. Veide sušmėžavo šypsena. Lengvu mostu įmetė į ugnį.

- 2000-ieji vasario dvidešimt penkta... Turėjom važiuoti pas tavo tėvus...
Išsiėmė kitą krūvelę. Mostas. Ugnis.

- 2002-ieji. Kalėdų rytas...

Mostas. Ugnis.

- Vakaras, kai stipriai sirgai ir klausei kada grįšiu...

Mostas. Ugnis.

- Vakaras, kai laukei manęs vakarienei Valentino dienos proga.

Ugnis.

- Ankstus rytas, kai verkdama man pranešei, kad mirė tavo tėtis. Aš negalėjau grįžti, nebuvo lėktuvo... Atleisk.

Ugnis.

- Tavo gimtadieniai.

Ugnis.

- Dukters gimtadieniai.

Ugnis.

- Diena, kai dukra laimėjo šokio konkursą.

***

Ašara... Karštesnė už ugnį. Drebančiomis rankomis krūvelę pinigų prispaudė prie lūpų.

       Mostas...  Ugnis.

- Diena, kai įsimylėjai kitą.

Ugnis.

- Diena, kai su juo permiegojai.

Juokas.
Isteriškas.
Ašaros... Didelės. Vyriškos. Vilko ašaros. Užsimerkęs  kelis kartus giliai įkvėpė.

-Vakarai.  Kai nešokom.

Lagamine mėtėsi paskutinė 500- litų kupiūra. Paėmęs ją, prabangiu rašikliu užrašė vardą. Savo.


...


Ugnis.