Santrauka:
Kai širdis draskoma vilkų
Vilkas kaukia
Mano širdy.
Ne pilnaties įtaka
Ne vidurnakčio karštis -
Tiesiog nepakeliamas skausmas.
Gal nesumokėjau savo kainos?
Kiek aukotumeisi
Už taiką, šypseną,
Tikrą draugą, apsikabinimą be tikslo?
Tai kiek sumokėtum už taiką?
Tas vilkas drasko prisminimus,
Vieną paskui kitą,
Nebežinau ko tikėtis iš gyvenimo.
Likimas mėgsta staigmenas,
Ar tikrai mano šypsena nevagia tavosios?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2013-07-26 13:03:13
gal trumpesnis tekstas galėjo būti...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-26 09:28:40
Viena iš amžinosios dabarties spalvų („Nebežinau ko tikėtis...").
Prašviesės!
Linkiu.