Baltos gėlės, žarstančios sniegą,
Mėnesiena pakibus ore.
Kvepia vakaras vasaros pievom,
Begalybės ugnis viduje.

Tik tyla ir tamsa tyliai slenka,
Gniaužia grožį, pražudo delne.
Gėlės vysta lyg žvaigždės sudegę.
Mėnesiena paskęsta rūke.

Vėl lietus, žvarbūs vėjai atklysta
Plėšo medžio lapus, gena juos.
Vienuma vėl pro langą įslysta,
Ir liepsna begalybės pranyksta.

Baltos gėlės, žarstančios sniegą,
Mėnesiena pakibus ore.
Tai iliuzija, vakaro tyruos
Pasiklydus lyg paukštė miške.