Ne drugeliai  — tai mintys,
Mano lengvosios mintys,
Nusileido lengvai ant žiedų.
Ar galės kas suprast,
Ar galės kas įminti,
Kiek jos turi širdies paslapčių?

Vos minutė spalvų,
Vos akimirka džiaugsmo
Ant lelijos, ežiuolės rausvos,
Ir dienos tik vienos
Be lietaus, vėjo siausmo
Nešti grožį gležnučiuos sparnuos.

Kur drugeliai nakvoja
Ligi šiol nežinau,
Galbūt mėnuo jiems ištiesia delną?
Gi sparnuotas mintis
Raidėmis užrašau,
Jei besparnės — į užmarštį skrenda.