Vies žaidė parka medžiu viršūniesė sava žaidėmus: če tyke kalbindams anu lapelius, če  viel smarkiau soportindams lyg kuokius naklaužadas vakus. Vo, dongaus pakraštys, apsigaubės tomsiu liūdnoma šydu tep ėr traukė akis į ton posė... Ka tik nalytom...
   Būreles sosėspeitė žmuonis tarpu savės posbalsio ruodas varėniejė. Tuoliau, nu vėsun pasėsliepės tyke graudenuos akardėjuons, vo anam tūravuojė muotrėškė balsa. Paskotėnės mėnotės iki švėntės pradžiuos.
   Tamė, posiau tykiamė šormolie, soskardiejės vyrėšks balsos iš karta patraukė diemesi.  Nabjauns, aukšts, tėisaus stuota, tik pėlvs bėškeli ton lėiknoma gadėna. Ėr apsėriedės ons bova dėdele navatne. Ont baltų baltuteliu, ilguoku ėr lyge pakėrptų plauku užrėšta jousta...Rauduona, so baltas pakrašteles. Ėlgė marškėne, brič kelnės, ont kuojų uodėne čebata. Tuoks vaizds, kad senuovės vaidila nulėpa nu scenas ėr vakščiuo tarp žmuoniun. Plačio žingsnio pasoka pri mozėkontu, tada tik nu eisėnas sopratau...išgierės. Par koncerta nadėdele barūpiejė aplinkou žvalgtėis, tad anuo ėr nabmačiau. Tik po koncerta, par šuokius, veizo, klydėnie tarp žmonių, bet daugiause vės pri muotrėšku sokas, vės kalbėn etė so anou pašuoktė. Vo, tuos vėsas kap užsoktas, nen so anou nie į kalbas.
  - Baba, -paveiziek, kuoks gėrts vakščiuo, šnypštė mon anūkė į ausi.
- Anam bėški, kap če pasakios,  stuogs pavažiavės, - atsėlėipė greta ont soulelė siedėnti muotrėška. - Aš anon nu mažu dėinu pažisto. Anuo sūno ėr dokra nužodė, dieltuo anam so ta galva tep ėr pasėdarė. Vo, jog ons aukėniu ronku kalvis, - diestė tuoliau musa pašnekuovė.
   Smokmėnu klausėnietė nadrisau. Ka priejė ons ėr pri monės kvėistė pašuoktė, pasėtesėnau, ka eso pavargosė.
   -Palauk, sieskes, - vadava  naujuoji pažįstama moni nu napatuogoma. Siedos ana pati greta anuo ėr pradiejė klausėnietė, kap ons bagyvenos.
   -Vakus palaiduojau, nuek į kapėnės, pamatysi, kuoki paminkla pastačiau... Vestovėnė žėida nabtoro, pragieriau...,- sunke spaudė kalba tropėnes. Paskiau klaupies ont keliu priš muotrėška, bočiava, ana ronka ėr meldė, kad eito so anou pašuoktė. Ta atsėkalbiniejė, bet mes anon šep tep prišnekėnuom. Kėik pašuokus, muotrėška  prisijungė pri bėndra rata, vo savuotėška vyrėška fėgūra viel, kap liudnasis riteris, vakara sotemuosė klaidžiuojė po aikštė ...