žinai
kol mokėjau tylėti
galėdavau būti beribis
ir
matyti kaip žodis
įgauna pavidalą
išgirsti kaip skundžiasi dievas
jog nebemoka sušilti
ir šokti
su laumžirgiais iki suvokimo
kad dulkė į dulkę nevirsta
kol žydi jazminai
juk žinai
mokėjau tylėti
dabar dievas tyli
vėl moka sušilti
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Elodeja
Sukurta: 2013-08-14 18:27:54
Paskutinę eilutę galima išimti :)
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-08-08 09:33:13
...reinkastracijos tyloje.....
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-07-24 22:53:03
aišku, čia tai tikros eilės, ne paprastas klasikinis stilius, tik man skystokai ir sausai nuskambėjo, ypač pati pabaiga
Vartotojas (-a): Saulėgrąža
Sukurta: 2013-07-24 21:31:08
Labai pigi pabaiga. Reiktų raumens eiliukui, ilgiau pasėdėt padirbėt.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-07-24 17:58:07
kad dulkė į dulkę nevirsta
kol žydi jazminai
Šios eilutės kabina... ;)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-07-24 16:23:40
Man labai gražus šis tylos tarpsnis:
šokti
su laumžirgiais iki suvokimo
kad dulkė į dulkę nevirsta
kol žydi jazminai > sušildo ir poetiškai prasmingai išplečia eilėraščio erdvę.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-24 12:51:09
Autorių gerbiu už skalsų ir talpų žodį.
Prišpaskutinį perskaičiau „moko“ :-)