Liepos 19 d.
Atsifutbolina vieną dieną nuo Tavęs visi. Ir nesvarbu: draugė, bachūras ar koks kitas velnias. Lauki jų, lauki... Vis lauki – pirštas vidurinis Tavo pusėn pačiam gale visko. Tai į kurią pusę dabar gręžtis, jei visi nusisukę kažkur? Ant ko pykti? Ant paskutinio nuvylusiojo ko gero. Lengviausiai taip būtų. Visada maniau, jog principų laiko rodyklės nedrasko. Gal tikrai? Reikia tik širdį labiau sugniaužti ir tikrai laikas jos nepalies. Vieną dieną – neatidėliotini reikalai, antroji šiaip pražioplinta, trečios – nebebus. O po to galimybės irgi labai ribotos ir menkos. Dar dienelės penkios atskirai nuo visų jūsų sumautų snukių. Dieve, kaip tą širdį nulaikyti?.. Kaip gniužulą gerklėj galų gale nuryti? Galvelę tą išpuoštą šiam vakarui ir likusią prie televizoriaus džiūti ,reikia aukštyn pakelti, nors ir nemato niekas. Velniop Jus. Nerandat laiko Man – nerasiu aš Jums. Idiotai. Pasprinkit Savo gyvenimais, kol aš džiaugiuosi savuoju.