Susidūrus su kliūtim banga ją apeina,
O aš apeiti negaliu.
Tik niūriai šlamu kaip miškas prie Reino,
Nematęs saulės spindulių.
Susidūręs su uola vanduo ją pralaužia,
O aš pralaužti negaliu.
Tik žinau, kad neviltis graužia
Labiau bei tūkstantis nuodingų žolių.
Susitikus su oda ašara perskrodžia delną,
Spindi nutvieksta įvairių spindulių.
O mane tik slegia ir gelia.
Kliūties įveikti negaliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-20 00:16:25
Tūkstantis nuodingų žolių...
Už kažko kito dėmesys net neužkliuvo. Tuščia eiga.
Vartotojas (-a): LaurynasK
Sukurta: 2013-07-19 17:23:39
Gražus rimas :)
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2013-07-19 14:28:21
Koks ypatingas miškas turėtų būti prie Reino. Vanduo uolą dažniausiai pragraužia, išskalauja, taigi kantrybę reikia ugdyti ir vilties turėti. Įveiksite. Arba paaiškės, kad anokia čia ir kliūtis. :)
Aš naujokas čia ir nesuprantu kaip skirstoma. Kodėl tai- eilėraštis proza? Mažiau nustebčiau, jei tai būtų Jausmai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-07-19 10:48:15
...įdomios ir vaizdingos paralelės...gražiai išryškina žmogaus trapumą...