Lotosų pieva
ir garuojančio
apelsinmedžio
šlamėjimas;
devynis kartus
NEBŪTI
pasirinkau,
virš blakstienų
kylant magnetinei audrai
ir sučiupti,
suspausti,
manęs nepaleisti —
rubinų vaiskumo
inversija;
lyg devynis kartus
įkvėpti oro,
plaučiuose verdant
azotui.

Ten kur džiaugsmas
ilgesiu aplaistytų vilkdagių šėšėliuos
besiklonuoja su
liūdesiu,
traškančiu vandens
paviršiumi,
nešamas ątogrąžų liūčių,
įsivelsiu į Tavo trachėją;
vienišumo gaudesy
liksi be šypsenos,
alkanas žodžių,
ištroškęs
bazilikų aromato
neatsakysi į tamsaus silueto pasiteiravimą,
kai laikas taps nepavaldus —
laikrodžiai nuskęsta becukrėje mėtų arbatoje
ir lemta
yra
bus nepažinti
prisilietus
skęstančios lėlės
vaitojimui,
ant lotoso žiedo,
virš daugtaškių
vijoklių
(gal būti)
(gal žydėti)
trimatėje progresijoje —
versmė,
dejuojančių
vėsų.