Išbarstei savo meilę, išmėtei.
Man nereikia smulkių trupinių.
Išeinu aš į rudenio lietų,
Be tavęs išeinu, išeinu.

Drenkit, rudenio lietūs, įkyrūs,
Nebijau, aš vis tiek išeinu.
Ir žinau, kad širdy meilė mirė,
Liko tik žiupsnys pelenų.

Man nereikia tavęs išvolioto.
Ir širdies niekas tau nedalins.
Galbūt, perėjus tikrą Golgotą,
Gal bent kiek mano skausmas nurims.

Išbarstei savo meilę, išmėtei,
Aš išmoksiu gyvent be tavęs.
Išeinu aš į rudenio lietų,
Nežinau, kur tas kelias nuves.