Išeisiu nakčia
Pasivaikščioti rūko paviršiumi
Nes balti žirgai
Pralėkė sielos vidurkeliu
Upės menėje sklinda
Mėnulio šviesa
Nuskinsiu raktą — leliją
Įeisiu užsimerkusi
Triskart apsivijusi
Virkštelės mazgais
Lyg rožiniu
Vienu abiems
Laikyk nenutrauk
Kol žaidžiame šį žaidimą
Kol žodžiai basi
Ir pavargę klajoja
Po šitokį tirštą rūką
Tarp tavo ir mano tiltų
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-07-13 22:57:53
Puikiai!
Ypač tas rožinis...
:)
Vartotojas (-a): Elodeja
Sukurta: 2013-07-13 21:14:09
Ačiū jums visiems...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-13 18:07:34
Labai paslaptingos eilučių pabaigos (paviršiumi, vidurkeliu) įtraukia...
Rožinis – labai vietoje gera metafora, o virkštelę – nesunku pakeisti.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-07-13 17:43:22
"Kol žodžiai basi
Ir pavargę klajoja
Po šitokį tirštą rūką
Tarp tavo ir mano tiltų"
Man patiko - gana įtaigus pasivaikščiojimas rūko paviršiumi...
Sėkmės Jums!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-13 15:18:26
Sutinku su Vivalavida
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2013-07-13 11:58:37
eilėraštį gaubia kažkokia paslaptinga stebuklinės pasakos atmosfera:)Žavu. Vis tik žodis "virkštelė"man šiame tekste nelabai tiko.