Santrauka:
Pavasarėjanti gamta sukelia žmonėms taip pat dvasinį (jausminį pakilimą išsiliejantį net į psalmių išraišką.)
Paliesti karštas lūpas...
Praskleisti garsią tylą...
Žieduos prie lango supas
Alyvinė alyva...
Naktim gegužė verkia –
Rytais rasotos akys;
Nustebę atsimerkia –
Žiedais nulytos šakos.
Ir kaip dienas nuginti? –
Jos slenka baisiai vangios,
Ir ieško apkabinti,
Sapne pavargę rankos,
Paliesti tavo lūpas,
Praskleisti tavo tylą –
Žieduos gegužė supas
Ir psalmėmis prabyla.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-07-11 10:39:55
Išjausti posmai...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-07-11 10:19:38
Tik, trečiame posme, sakyčiau pavargusiuos rankos, tas pavargę kažkaip nelabai čia tinka. Tada ir ritmas kiek pakistų. O kūrinėlis labai lyriškas, išjaustas, man patiko.