Drambliai miršta vieniši,
Gulbės po giesmės užmiega.
Pulkais čia sulekia visi.
Nelieka jausmo, nelieka nieko.
Kodėl žmonės pasikeičia,
Bet negali pakeisti savęs?
Liepsnoja magiški skaičiai.
Jaučiu veržiančias grandines.
Mes tapom ne tuo, kuo buvom,
Ar bent žinom, kas mes esam?
Artėja sienos ir lubos,
Vaško žvakė užgęsta.
Lėtai liepsnoja senas kelias,
Kuriam paklydau jau seniai.
Širdį skauda, sielą gelia.
Net savo vardo nežinai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-10 23:57:24
Soledada, ar žinote kokių vaikų nekrikštija?
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-07-10 21:17:56
visko daug, o grandinėlės nesimato, padrikai.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-07-10 11:37:19
Man patinka tokia prasminga beprasmybė be pavadinimo. Bet kodėl visi Jūsų eiliai be pavadinimų? Šitas galėtų vadintis kad ir taip: Drambliai neturi švento vardo kai žmonės turi jų kelis. Ar panašiai. Tarp kitko, moderatoriams siūlyčiau net konkursą suorganizuoti: kas sugalvos geriausią pavadinimą...