Derlingas autorės laikas nuo pat pavasario – perskaitymas, neišsiduodantis, įžiebio link... Ir šis eilėraštis – ne tas, kad reiktų sėsti ant Rosinanto ir ginti jo dorybes. Patinka visiems, net susitelkusiems ties super problema: reikia brūkšnelių ar ne?? Tai lieka pasidžiaugti: čia nuostabiai asmeniškai pasakyta milijardų pergyventa tema – viliojimas, susiviliojimas, nedrąsi drąsa – negi dabar perpasakosiu ką perskaičiau aiškiau... geriau priminsiu niuansus.
Don Žuanas ir Cerlina, ten komedija – dėl žavaus vyro psichofiziologinės technologijos... Na, juk tiesą duettino atspindi? O Karmen? – jau ne link komedijos.
O „tirpsmų įsupti“ išsako gimstantį pasitikėjimą, atvirą nuoširdumą. Eilėraščio siela pavasariškai švari. Ir ne steriliai bekūnė.

Ir vis dėlto medžioklė...

Įdomūs žodžiai.

ten kur brūkšneliai skaitytojas turi atsidusti ir tiek kartų kiek yra brūkšnelių. Šypt.

Puikiai

Žinau iš kur stirnos ir medžiotojai :)

Truputį painiava su tais brūkšniais brūkšneliais, bet gal skaitovui atrišamos rankos (tikrąja prasme) :-)