patirties tvirtovė
jau nekelia baltų vėliavų
geismams
nesimuliuoja jausmų
tik jų pavasariniu dvelksmu
žavisi
kas ateina nukariauti
grįžta be nuostolių
su palengvėjimu
nieko nenusiaubę
viskas jau senai
tvarkingai nusiaubta
patys vertingiausi lobiai
guli lentynose išdėlioti
dosniai ir nematomai dalinami
didėja
renkasi į būrį
chorą šoka
jų laukinės džiaugsmo muzikos
tik klausais
be žalio pavasarinio jaudulio
be rausvų aistrų fejerverkų

ir niekas pavydo tymais neserga