Liepų žiedlapiai švyti ir kvepia
Nepamainomu mirksniu būties.
Skubam, lekiam tarytum patrakę,
Ieškome, kas mums įkrės išminties,

O tarp žiedlapių slepiasi fėjos.
Laukia, kas gi po liepa sustos
Nors akimirksniui — štai ir pasėja
Laimės, taip išsvajotos, lauktos.