Turėjau tarnybą miglotą –
Pas poną karklus karčiavau,
Bet kirvis nukrito nuo koto,
Ir aš be tarnystos likau...

Pirkau visai gerą mašiną,-
Su ja daug darbų patvarkau,
Ją liaudyje „tačke“ vadina,
Man – prestižiškiausia, sakau.

Skardelėm blizgiom išlankstyta.
Ar akmenis veš? – Nežinau...
Ant rato smagaus pastatyta –
Prie jo dar gi vieną pirkau...

Jai prikergiau porą ratukų
Veš krovinį daug stabiliau,
Parvešiu kaip reikiant ir durpių,
Ir mėšlo iš draugo,– sakau.

Kai reikia parsivežu plytų –
Randu patvoriuose žmonių...
Prieš žiemą – iš turgaus Alytaus
Net bulvių maišelį stumiu...

Pavargęs prisėdu po beržu
Poeto St. St vis dairaus...
Gal morkas parvežti iš daržo
Padės, jei nebus tik lietaus?

Girdžiu, kad vargšelis parkrito,
Kažkur prie kaimelio ribos.
Man gaila jo buvo tą rytą –
Turėjome, visgi, kalbos.

Bejėgiškai rūksta tas „pečius“,
Traukos nebėra, nors pasiųsk...
Ar šaukti, kas kaminus krečia,
Ar įkapes reikia jau siūt?..

Paleckis kasdien mitinguoja
Ir klausimus sprendžia rimtus:
Litus „išrinktieji“ sau šluoja,
Gal, kad šaudė – „savi į savus“?

Čekuolis lyg mesijas stena –
„Socialis“ nesąmonė vien.
Jis mokslo jokio – neišmano,
Bet valdžiai patinka visvien...

Bankeliai nei „Snoro“, nei „Ūkio“
Nei „Swed‘ų“, nei „Danske“ – visi;
Savivalė biznio padūkus,
Bujoja vagystė baisi...

Taip skaidriai skaidrėja tos dienos,
Jau netgi „senjoru“ tapau...
Saldesnis gyvenimas vieno,
Dar būt, kad ne bankas - saldžiau...

Kažin, jei paduočiau į teismą,
Už pravardę prisegtą man,
Ar žodį ištarti man leistų?
Ar tiesiai įstumtų „turman“?