Rusnė

Santrauka:
Rusnės senovė kaip ir visa pamario istorija klostėsi labai sudėtingomis sąlygomis. Ten atsiradęs mano suolo draugas, tapęs mokytoju, daug darė dėl Rusnės senovės įamžinimo ir priaugančių kartų valios ugdymo. Jis nusipelnęs paminklo nestatyto.
Rapoliukui

Ten, rausvam senos bažnyčios kuore,
Dar girdėt variagų aimana...
Slinko Memelin slapta vienuoliai –
Mūre liko jų giesmė liūdna.

Naršė pamary kryžiuočių kojos,
Pėdsakus įspaudė smiltyse.
Tų ženklų tu atkakliai ieškojai
Ir kardų jų smygių širdyse...

Praeinu paminklus nestatytus,
Žmogui praeities ir ateities,
Praeinu pro ilgesį Skirvytės,
Laukt prie marių vakaro giesmės...

Rusne, kantriai braunies į rytojų,
Kaip iš žūklės dorės sugrįžtą...
Tau kaštonai žvakėmis vis groja,
Tarsi marių skriejanti banga.

Kai laivai bildėdami parūbaus,
Pro rūkus, pro sūkurius juodus,
Šviesus džiaugsmas tarsi javo grūdas,
Užplūs Rusnės dar žalius krantus.

Sutemas nutolinkite, aušros,
Šiam ploteliui žemės ir dangaus.
Te paminklai nestatyti lauks vis,
Praeities ir ateities žmogaus...
Skirgailietis

2013-06-30 08:09:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2013-06-30 16:12:47

gražu.