Naktis. Kaukia sirenos...bet ką aš čia veikiu? Taip... Juk turiu padaryti Tai. Ir būtinai šiąnakt. Jei aš To nepadarysiu, mano siela pavirs į dulkes. Kas mane vertė sudaryti sutartį su velniu?.. Turbūt baimė. Baimė, kad Ji mirs. Dėl to, ką aš padariau. Nors mirtis racionaliam protui yra tik nuotykis... Oi. Reikia grįžti į tikrovę. Einu tamsia gatve. Kairėje girdžiu verkiant moterį. Reikia eiti toliau...turiu atsispirti kraujo troškimui... Štai. Mano kelionės tikslas. Išplėšiu duris iš staktos ir numetu po savimi. Pakyla dulkių debesis. Pagaliau. Matau jį. Jis, pamatęs mane, puola į priekį su neišpasakytu įniršiu. Išvengiu smūgio. Ir suvarau į šoną dviašmenį dantytą durklą. Jis suklumpa, iš sužeisto šono teka vanduo ir kraujas. Mane apkurtina demoniška giesmė, išsiveržusi iš jo krūtinės. Viskas. Dabar galiu laukti pabaigos. Ji nemirs. O aš liksiu tamsoje...