Įvasarė

Santrauka:
Kai darbas jau tapo ne pagrindinė egzistencijos priemonė, piliečiams pakrypo ir dorovės supratimas, leidžiantis netgi valdininkams išparduoti valstybės žemes — teritoriją užsieniečiams.
Ach, kodėl jūs nelinksmi,
Ar pavasaris, kad baigias?
Bet ateis tada anksti,
Vasara spalvom apsvaigus...

Ypatinga ši diena,
Kas nešioja tokį vardą —
Laimintoja Aldona,
Įteikia ir keršto kardą.

Tad galėsit galvas kirst,
Tiems, kas blogį jums padarė,
Ar negalite pamiršt,
Į kolūkį kas nuvarė?..

Mat tenai reikėjo dirbt,
Ne vien šokti ar dainuoti —
Skruzdėle reikėjo likt, —
Ne žiogu vis tra-lia-liuoti...

Tad kodėl tokie liūdni,
Gal kad darbo nebeturit?
Dirba juk tiktai durni...
Viską užsienis mums kuria.

Pardavyklos pilnos juk
Alaus, vyno ir degtinės.
Pirk greičiau ir neužtruk —
Verkia dešros parinktinės.
Skirgailietis

2013-06-28 08:55:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2013-06-28 18:27:01

eilėraštis įdomus, bet kai viskas kaip ant delno, nebelieka ką ir pridurti.
nenoriu verkiančių dešrų...

Vartotojas (-a): Leonas

Sukurta: 2013-06-28 12:58:32

Pamąsčiau, kodėl, kai gerai surimuota, suritmuota, eilėraštis nekomentuojamas?
Visgi ir tema rastų vietą, kad ir saviveiklos kolektyvuose. Paskutinis punktelis
gal koreguotinas...