Po šiltos nakties lietaus, po ilgo kino,
Grįžova birželio paryčiais.
O aušra migloj laukus dabino!
Žengėm savo pievom lyg svečiai.

Išsiūbuoti svetimų likimų,
Jų blyksnius, lyg sietuvon, savam̃
Panašia eile valdingų rimų
Jautėm, vedant ritmui panašiám.

Grįžo mūsų kryžkelės, ir kvietė
Aušroje ištirpstanti žvaigždė.
Tolimų vaivorykščių palete!
Įsidek ir gesk, ir vėl aidėk

Mūsų ryto spalvose ir mūsų laiko
Kaip rasa ir smėliai tikrume.
Nerimą su pilnatve sutaiko
Vasaros miela ranka. Eime –

Mūsų takas per rugius melsvus, molynę,
Slidžią vietomis, o krūmai balzgani,
Jų lakštingalos, drėgni kvapai, žolynai susipynė
Lyg jausmai šio ryto audiny.

Žiburiuotoj žalio vaizdo drobėj,
Knygų muzikoj, akiračių gausme,
Pamiškės, nelyg paukščius mus globę,
Tvino išgirsta naujai giesme.

Kaip netikėtai spindi tavo akys,
Kaip šviečia debesys, plaukuos rasa,
Alsina saulė, nemigta naktis,
Ryt šienapjūtė siaus, o toliuos vasara.