Akacijų sodai
virš Preilos smėlynų
nubarstė mažyčiais žiedeliais takus
jazminų kokteilį
suplakusios marios
nugirdė mėnulį
nugirdė ir mus
smiltelės geltonos
lyg laikas byrėjo
ir tirpo diena
vakariniam danguj
širdis pasilikti pušynuos norėjo
ir kaupėsi skausmo ciklonas viduj
dvi gulbės vienišės
įaustos į taką
virš marių kai žvelgė
dievulio akis
sustingo nuo šauksmo
širdžių išgiedoto
apgaubusi jas
nuramino naktis...
šią naktį sapnuosiu
šiąnakt dar sugrįšiu
ant molo nakty
mano siela stovės
vainikus plukdysiu
už rankos laikysiu
ir gersiu
ramybę smėlėtos nakties..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2013-06-28 11:38:37
Gražu taip ir vaizdu, ir jausmu
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-06-27 10:05:48
ant molo nakty
mano siela stovės
Gražus kūrinys...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-06-27 09:53:44
nepaprastai daininga.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-06-27 09:04:16
Labai daug jausmo. Ir labai norisi skyrybos tokiame kūriny...
naktis, šią naktį, šiąnakt, nakty — gal daugoka nakties...
:)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-06-27 08:44:40
Labai mielos eilės.