Kokia gi tu raganė, jei tavo akys šiltos
Ir tiek jaukumo aksominiuos žieduos,
Juk ne šalta naktis tave šilkais apvilko,
Bet vasarėlės burtai rytmečio gaisruos.

Jei tu daugiau matai negu rasotos žolės,
Tai tik todėl, kad sieki aukštumų,
Sieki suprast, kas slepias lauko toliuos
Už sodo vartų stropiai užvertų.

Padėsiu tau pakilt aukščiau nuo žemės,
Žiedų akim pasaulin pažiūrėt,
Juk ne kamienas gėlei sėkmę lemia,
Bet gamtos šauksmas augti ir žydėt.