Nepasakomi žodžiai piktėja,
Užsibuvę storuos foliantuose
Ar įkalinti mūsų sielose.

Pasakyk tai, kas gildo ir slegia,
Kol naktys jaukios, kol vasara,
Kol žodžiai pūkeliais lekia.

Nors kokie jie skaudūs būtų,
Pasakyk prasmėmis teisingomis,
Brandžiomis kaip pirmas grūdas

Dabar, kol galiu iškęsti,
Kol neįveikė pilkos darganos
Ir menkos būties nelaimės,

Kai jau nesuprasiu — tai sausio sniegas
Ar tu į akis man pažėrei
Žemėtų pasturlakų saują.