Santrauka:
Eilėraštis paremtas J. Keatso to paties pavadinimo poema, tik jame žvelgiama ne iš vyriškos, o iš moteriškos perspektyvos.
Jie vadino mane baltąja rože,
Bet tik todėl, kad aš su spygliais.
Nuoskaudos jausmus užgožė
It nakties tamsą pirmi spinduliai.
Jie norėjo mano meilės.
Neįdomu, ko noriu aš?
Tik jau baigėsi jų kelias,
Kuris vedė link manęs.
Jie norėjo pasiimti mano likimą,
Jie to norėjo visi.
Bet rožę visad seka prakeikimas.
La belle dame sans merci.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-06-21 08:46:32
Visiems pritariu. Ech....
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-06-20 23:56:08
... atsidusau :(
Vartotojas (-a): Skirgailietis
Sukurta: 2013-06-20 22:22:37
Ne, geriau nieko nerašyti, bet kad nėra ir ką...
Anonimas
Sukurta: 2013-06-20 21:07:21
Reikės dabar atkeikimo.